- kilnėti
- kilnė́ti vksm. Reli̇̀gija pàdeda žmógui kilnė́ti, sti̇̀prina dvãsią.
.
.
kilnėti — 2 kilnėti, ėja, ėjo 1. tr. kelti, imtis (kepurę): Iš tėvelio jojau, kepurę kilnėjau: sudiev, sudiev susiedėliams ir senam tėveliui JV198. 2. refl. rengtis, keltis: Sūnus nesikilnėja važiuoti tenai J. kilnėti; pakilnėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kilnėti — 1 kilnėti, ėja, ėjo intr. DŽ eiti kilnyn, darytis kilnesniam … Dictionary of the Lithuanian Language
kilninti — kil̃ninti, ina, ino caus. 1 kilnėti: Geras gyvenimas kilnina žmogų rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pakilnėti — 2 pakilnėti tr. kiek pakelti: Liucė koją pakilnėjo LTR. Ir nustovėjom kalną, duobaitę, ir pakilnėjom uosies tvoraitę – nėra, kai nėra muma brolaičio RD37. | prk.: Tavo kalba puolusius pakilnėjo RBJob4,4. kilnėti; pakilnėti … Dictionary of the Lithuanian Language